2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ). Daugelyje su nemokumu susijusių procesų vis dar taikomas Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ) ar Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (ĮRĮ), tačiau per pirmąjį pusmetį teismai jau turėjo galimybę analizuoti ir JANĮ specifiką. Marger teisininkai Jonas Jagminas ir Danielius Matonis pateikia komentarą dėl svarbesnių Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių.

COVID-19 įtaka (ne)mokumo vertinimui

Pastaraisiais mėnesiais itin dažnai samprotaujama apie COVID-19 pandemijos įtaką nemokumo procesams. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl UAB „Plieninis skydas” galimo nemokumo pažymėjo, kad šiandieniniame kontekste būtina atsižvelgti į COVID-19 bei karantino įtaką neatsiskaitymui su kreditoriais. Teismas nurodė, kad ignoruojant karantino ribojimų nulemtą ekonominę situaciją galėtų susiklostyti ydingos situacijos – dėl nepalankios epideminės situacijos būtų iškeliamos bankroto bylos bendrovėms susidūrusioms su tam tikrais iššūkiais, finansiniais sunkumais, kurie pasibaigus karantino laikotarpiui galėtų būti pašalinti, net jei jie atsirado dar iki karantino šalyje įvedimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1024-798/2020).

(Ne)privalomi veiksmai prieš kreipiantis į teismą

JANĮ 9 str. numatytas privalomas išankstinis juridinio asmens informavimas tuo atveju, jei kreditorius siekia nemokumo bylos iškėlimo. Viena iš kontraversiškiausių situacijų yra susijusi būtent su tokio pranešimo vertinimu. „Sodra“, siekdama bankroto bylos iškėlimo skolininkui, kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas dar pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavo, kad pranešimas neatitinka JANĮ reikalavimų ir užkirto kelią tolimesnei bylos eigai. Lietuvos apeliacinis teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir pažymėjo, kad griežtas JANĮ 9 str. taikymas, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, nebūtų suderinamas su protingumo ir sąžiningumo, bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1028-450/2020).

Kitoje byloje dėl JANĮ 9 str. Lietuvos apeliacinis teismas atribojo kreditoriaus informavimo (įspėjimo) pareigą nuo kitų situacijos sprendimui galimų institutų. Teismas konstatavo, kad įstatymas neįpareigoja kreditoriaus siūlyti skolininkui sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, o tiesiog numato galimus taikius ginčo sprendimo būdus, todėl negalima teigti, kad JANĮ yra numatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kreditorius turi teisę pasirinkti, koks ginčo sprendimo būdas jam yra priimtiniausias ir pranešime dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodyti būtent jį. Visų galimų sprendimo būdų nenurodymas pranešime negali būti traktuojamas kaip netinkamas kreditoriaus pranešimas apie jo ketinimą inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).

Bankrotas vs. restruktūrizavimas

Vienas iš JANĮ tikslų – skatinti finansinių sunkumų turinčių, tačiau perspektyvių juridinių asmenų restruktūrizavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020 pažymėjo, kad JANĮ tiesiogiai nereglamentuojama pareiškimų nagrinėjimo eiliškumo tvarka, kai tuo pačiu metu gaunami pareiškimai dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas, siekdamas užtikrinti restruktūrizavimo, kaip prioritetinio nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymą išaiškino, kad tais atvejais, kai teismui pateikiami pareiškimai dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas, visų pirma, turi spręsti, ar nėra pagrindų iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą.

Dar vienoje byloje sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano projekto efektyvumo buvo atsižvelgta ir į siekį išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą nekeičiant veiklos pobūdžio. Pagal paskutinę ĮRĮ taikymo praktiką buvo galima pastebėti itin griežtą teismų požiūrį į restruktūrizavimo plane (metmenyse) nurodomas priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020 pažymėjo, kad pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, jog numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, kadangi atsakovės finansinius sunkumus sąlygojo ne veiklos pobūdis, o iš esmės aplinkybės, susijusios su įmonės kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su atsakove.

Įmonės gyvybingumas vs. turto areštas

Iškėlus restruktūrizavimo bylą, bendrovei turi būti sudaromos kuo palankesnės sąlygos toliau tinkami vykdyti ir plėtoti veiklą bei siekti, kad laikini finansiniai sunkumai netaptų nuolatiniais ir tokiu būdu būtų išvengiama bankroto. Teismo vertinimu, įmonės, kuri vykdo ūkinę komercinę veiklą ir siekia ją vykdyti toliau bei išlikti gyvybinga rinkoje, atžvilgiu taikytas jos turto areštas akivaizdžiai pasunkina jos ir taip sunkią finansinę padėtį. Tai pažeidžia pačios įmonės, o taip pat ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tęsimas gali prisidėti prie įmonės nemokumo, o ne jos gaivinimo. Galiojant restruktūrizuojamos įmonės turto areštui, t. y. esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nėra galimybės tuo turtu disponuoti. Taigi, restruktūrizuojamos įmonės turtui pritaikyti apribojimai trukdo įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus. Dėl turto arešto kyla sunkumai vykdant ūkinę komercinę veiklą ir būsimo restruktūrizavimo plano nustatyta tvarka tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus. Tokiu būdu iš esmės pažeidžiami proporcingumo bei kreditorių lygiateisiškumo principai, kadangi vieno kreditoriaus reikalavimas iškeliamas aukščiau kitų kreditorių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-723-381/2020).

Kreditorių teisė į informaciją

JANĮ 65 str. numatytos kreditoriaus teisės atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimo procedūrą. Ji gali būti svarbi prielaida smulkiųjų kreditorių teisių gynybai. Ypač tais atvejais, kai šiems kreditoriams pateikiama dozuota informacija ar įvairiais būdais ribojamas informacijos prieinamumas. Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas JANĮ, rėmėsi dar pagal ĮBĮ suformuota praktika – kreditoriams turėtų būti suteikiama galimybė susipažinti su bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentais tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolesnei bankroto eigai. Pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-798/2020).

Teismingumo taisyklės

JANĮ 29 str. įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs JANĮ 29 str. 1 d. turinį, nurodė, kad specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. JANĮ 29 str. 1 d. nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-370/2020).

Pokyčiai dėl supaprastinto bankroto taikymo

Tenka pastebėti, kad nemaža dalis juridinių asmenų, kurių atžvilgiu iškeliamos bankroto bylos, iš esmės neturi lėšų ir turto. Tokiais atvejais turėtų būtų taikomas supaprastintas bankrotas. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad ĮBĮ ir JANĮ numatytos supaprastinto bankroto sąlygos skiriasi. Pagal JANĮ, teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos: 1) juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos; 2) juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Taigi, pagal naująjį reglamentavimą atsirado papildoma būtina sąlyga – ūkinės komercinės veiklos nevykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-484-407/2020).