Grįžta įmonių vadovų pareiga skelbti bankrotą

2020 09 14
2

Didžioji dalis verslų tiesiogiai ar netiesiogiai patyrė neigiamas pasekmes dėl Lietuvoje įvesto karantino. Ir užsienio, ir Lietuvos viešojoje erdvėje jau galima rasti pavyzdžių, kai kelionių organizavimo, viešojo maitinimo sektoriuje veikiančios įmonės praneša apie veiklos stabdymą. Neatmestina, kad tokių situacijų skaičiui augant kils ir bankroto procesų banga.

Metų pradžioje, remiantis kitų Europos Sąjungos valstybių praktika, Lietuvoje buvo paskelbtas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo moratoriumas. Įmonių, kurios nukentėjo nuo pandemijos, vadovams pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sustabdyta karantino laikotarpiui ir 3 mėnesiams po karantino pabaigos. Taigi, šis laikotarpis artėja prie pabaigos.

Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pradėti 495 bankroto procesai. Lyginant su analogišku laikotarpiu 2019 m., pradėtų bankroto procesų kiekis mažėjo. Manytina, kad pagrindinė ženklaus pradėtų bankroto procesų priežastis yra pareigos kreiptis moratoriumas. Visgi, turint omenyje, kad moratoriumas nėra absoliutus, neatmestina, jog įtakos bankrotų mažėjimui galėjo turėti ir nuo šių metų pradžios įsigaliojęs naujasis nemokumo reguliavimas. Naujasis reguliavimas liberalizavo „nemokaus“ juridinio asmens sąvoką, užtikrino objektyvesnį ir aiškesnį įmonės finansinės padėties įvertinimą.

Tikėtina, kad paskutinįjį šių metų ketvirtį pradedamų bankroto procesų skaičius augs. Esminė to priežastis – įmonių vadovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos moratoriumo pabaiga.

Vadovai neturėtų delsti

Atsižvelgiant į besibaigiantį moratoriumo terminą, vadovai turėtų priimti sprendimus dėl nemokumo procesų nedelsdami. Kadangi moratoriumas yra taikomas ne nemokumo proceso inicijavimui, bet pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovai turėjo arba turi pareigą kreiptis į kreditorius dėl pagalbos suteikimo susitarimų sudarymo. Vertinant tai, kad nuo karantino paskelbimo praėjo beveik pusmetis, daugelis verslų jau turėjo galimybę atsakyti sau į klausimus, ar verslas nuo karantino nukentėjo. Atitinkamai, įmonės, kuri save laiko nukentėjusia nuo karantino ribojimų, vadovas turėjo pakankamą laikotarpį kreiptis į kreditorius, vertinti situaciją ir galimas tolimesnes veiklos perspektyvas.

Vadovai, įvertinę visas reikšmingas aplinkybes, priklausomai nuo verslo sunkumų masto, galimybių funkcionuoti toliau, turėtų pasirinkti vieną iš dviejų – restruktūrizavimą arba bankrotą. Jeigu įmonė patiria sunkumų, tačiau yra gyvybinga, egzistuoja tikimybė susitarti su kreditoriais, tuomet paprastai renkamasis restruktūrizavimo procesas. Deja, bet pasitaiko ir kritinių atvejų, kuomet įmonė yra nemoki ir gyvybingumo požymių nebėra. Pastaraisiais atvejais nelieka nieko kito kaip tik inicijuoti bankroto procedūrą. Pažymėtina, kad net pasirinktas bankroto kelias neatima galimybės vėliau iš šio proceso pereiti į restruktūrizavimą.

Galimybės kreditoriams

Bankroto procesą turi teisę inicijuoti ne tik juridinio asmens vadovas, bet ir kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Statistiškai būtent kreditoriai ir yra dažniausi bankroto proceso iniciatoriai. Tiesa, reikia paminėti, kad, remiantis Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, didžiąją dalį kreditorių-bankroto iniciatorių sudaro ne verslo partneriai, o valstybės institucijos, kurioms įmonė neįvykdė savo prievolių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija).

Kadangi bankroto procesas yra skirtas kreditorių interesų tenkinimui, bankroto procese nemažai teisių suteikiama kreditoriams tiek veikiant kartu, tiek kolegialiai. Pavyzdžiui, kreditorius turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą, reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės ir kt.

Taigi, kreditoriams yra suteikiamos svarbios teisės bankrutuojančio skolininko atžvilgiu. Praktika rodo, kad tinkamas ir savalaikis kreditorių turimų teisių įgyvendinimas gali reikšmingai prisidėti prie skolų iš bankrutuojančių įmonių išieškojimo.

Marger advokato padėjėjas Danielius Matonis

Danielius Matonis

Also read

vz.lt: comment about employment issues due to COVID-19 by associate Ramūnas Klimašauskas
Read more
Victory in the Procurement Case
Read more
INFO TV: Comment About Law of Road Safety by Partner Augustinas Vaičiūnas
Read more
15min.lt: Employment Termination on the Initiative of the Employer: Lawful and Unlawful Actions
Read more
Unfair Competition in Public Tenders
Read more
All articles

Contact us

Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų slapukų politika.